Website is under reconstruction. Lithuanian site is already updated (www.vivadens.eu), new English site is comming soon.
LietuviškaiLT   EnglishEN  
Pradžia Registracija Kainynas Apie VivaDens Atsiliepimai Gydytojai Kontaktai


Apsilankykite VivaDens FacebookeVivaDens Youtube


http://www.delfi.lt
Gydytoja odontologė Ingrida Ivanciūtė
2009-10-27

Apie dantų balinimą

Balti gražūs dantys puošia veidą, kelia žmogaus nuotaiką, pasitikėjimą. Bet ne visuomet taip yra. Tuomet galima dantis atbalinti, pagražinti. Dantų balinimo priemonių, būdo ir trukmės pasirinkimas labai priklauso nuo to, dėl kokių priežasčių yra pakitusi dantų spalva.

Gyd. odontologė Ingrida Ivanciūtė

Dantų spalvos pasikeitimo priežastys

I - Išoriniai dantų spalvos pakitimai

Dantų spalva gali pakisti dėl išorinių dėmių, atsiradusių nuo tabako, kavos, juodos arbatos, raudono vyno ar kitų maisto produktų turinčių pigmentų (taninų), taip pat nuo burnos skaliklių ar kitų priemonių turinčių dažančių medžiagų, vartojimo. Esant nekokybiškai arba nepakankamai individualiai burnos higienai šie pigmentai prie emalio prisitvirtina įsigerdami į minkštą dantų apnašą ar dantų akmenis. Dėl to dantų paviršiai, dažniausiai tarpdančiai, dantų sritys palei dantenų kraštą ir liežuviniai paviršiai gali nusidažyti nuo gelsvos, gelsvai rudos iki tamsiai rudos (intensyvaus rūkymo atveju), ar net juodos (marihuanos rūkymo, tabako kramtymo atveju) spalvos.

Ant emalio paviršiaus susidariusios dėmės ar prie jo prisitvirtinęs pigmentinis apnašas gali būti nesunkiai pašalinamas individualios ar profesionalios burnos higienos priemonėmis, atitinkamai balinančiomis dantų pastomis ir poliruojant dantis. Dažnai į balinančių pastų sudėtį įeina vandenilio peroksidas, įvairios rūgštys, natrio rūgštusis karbonatas (soda) ar abrazyvinės medžiagos. Pastarosios pigmentinį apnašą mechaniškai nuvalo nuo danties paviršiaus ir taip ilgainiui gali pažeisti paviršinį emalio sluoksnį. Į tai ypač būtina atsižvelgti, jei su abrazyvia pasta naudojamas elektrinis ar kietas dantų šepetėlis. Geriau rinktis tokias šiuolaikines balinamąsias pastas, į kurių sudėtį įeina dėmes tirpdantys fermentai (pvz.: papainas ar dantų pastos „R.O.C.S", „Yotuel“ ir kt.) bei kitos natūralios balinamuoju poveikiu pasižyminčios medžiagos (pvz.: islandinė kerpė, dantų pasta „Velym“, „Blanx“ ir kt.). Šios dantų pastos yra saugesnės, pasižymi mažu abrazyvumu, gali būti praturtintos fluoru ir kitomis natūraliomis medžiagomis. Balinamųjų pastų nepatartina naudoti vaikams.

„Air-flow“ sistema

Jei pigmentinis apnašas yra kalcifikuotas, prisitvirtinęs ant emalio paviršiaus įdubimų, griovelių, tuomet šios priemonės nebus veiksmingos ir natūralią dantų spalvą galima atstatyti tik profesionalios burnos higienos priemonėmis. Burnos higienistas (-ė) pigmentinį apnašą nuvalys pašalindamas akmenis, poliruodamas įvairaus abrazyvumo poliravimo pastomis (nuo 40 iki 250 RDA) ir poliravimo šepetėliais, guminiais kalpokėliais arba oro abrazijos (nugrandymo) būdu taip vadinama „Air- flow“ sistema. Ši sistema – tai vandens ir sodos dalelių srautas, kuris į danties paviršių nukreipiamas suspausto oro ir vandens srove. Dabar „Air-flow“ sistemoje vietoj sodos vis plačiau naudojamas kalcio karbonatas, kurio dalelės yra apvalios ir smulkesnės dėl ko tiek minkštas, tiek kalcifikuotas pigmentinis apnašas pašalinamas labai tausojant danties paviršių.

Aukščiau aprašytos individualios ir profesionalios burnos higienos priemonės nėra tiesiogiai priskirtinos dantų balinimui. Jos pašalindamos nuo emalio paviršiaus išorines dėmes tik atstato natūralią danties spalvą. Šios priemonės būtinos tiek prieš dantų balinimą odontologo kabinete ar kapomis - namie, tiek siekiant palaikyti įvairiais dantų balinimo metodais pasiektą dantų baltumą.

II - Vidiniai dantų spalvos pakitimai

Jie atsiranda dėl žmogaus medžiagų apykaitos sutrikimų, danties audinių vystymosi sutrikimų ir kitų sisteminių faktorių. Dėl to kartu kinta jų spalva. Tam priskiriama įgimta hiperbilirubinemija, įgimta eritropoerinė porfinija, sutrikęs emalio formavimasis (amelogenesis inperfecta), sutrikęs dentino formavimasis (dentinogenesis inperfecta), tetracikliniai dantys, fluorozė, emalio hipoplarija, pulpos hemoragijos produktai, šaknies urorbcija, senėjimas.

Lietuvoje suaugusiems žmonėms ypač dažnai pasitaiko tetracikliniai dantys, nes jiems nuo 4 mėnesių iki 7 metų amžiaus besiformuojant jų nuolatiniams dantims duodavo tetraciklino grupės antibiotikų. Šios grupės antibiotikų nepatariama naudoti iki 12 metų vaikams ir maitinančioms motinoms.

Vidinės dantų spalvos pakitimo dėmės susidaro pigmentinėms medžiagoms iš išorės įsigeriant į kietuosius danties audinius. Į emalį ar jo paviršių įsigėrusios dėmės šalinamos balinant dantis įvairios koncentracijos vandenilio ar karbamido peroksidu. Tai priklauso nuo pasirinkto balinimo būdo, klinikinės situacijos ir kitų veiksnių. Sunkiau išbąla dėmės, kuriose pigmentai yra įsiskverbę į emalio ir dentino įdubimus, griovelius, defektus ar mikroplyšius. Pavyzdžiui, pilkas ar rudas dantų atspalvis gali būti dėl gausaus tetraciklino ar monociklino vartojimo dantų formavimosi metu. Dėl fluorozės (perteklinio fluoridų vartojimo) dantys būna su kreidos baltumo netolygiomis dėmelėmis arba geltono ar net rudo atspalvio dėmėmis. Dėmės į dentiną taip pat gali patekti danties formavimosi metu sergant sisteminėmis ligomis. Dažniausiai vidines dėmės yra dentino spalvos pakitimai, kurie prasišviečia pro emalį. Šiais atvejais yra rizika, kad dantų balinimas nebus toks efektyvus, kokio tikimasi ir gali prireikti ilgalaikio balinimo arba rinktis didesnę balinamosios medžiagos koncentraciją turinčią medžiagą, ar ilgesnę balinimo procedūros trukmę.

Balinimo chemija ir naudojamos medžiagos

Balinimo pagrindas yra cheminė oksidacijos reakcija, kurios metu balinanti medžiaga (vandenilio ar karbamido peroksidas) įsiskverbia į spalvą pakeitusio danties emalį ir dentiną ir tokiu būdu atpalaiduoja pigmentą prisijungusias molekules. Dantų balinimo metu didelio molekulinio svorio sudėtinės organinės molekulės atspindinčios atitinkamo šviesos ilgio bangas lėtai skyla į mažesnio molekulinio svorio ir paprastesnes, mažiau šviesą atspindinčias molekules ir dėl to dantys pašviesėja. Balinant yra pasiekiamas momentas, kai yra suardomos visos pigmentinės struktūros ir lieka tik bespalviai junginiai. Šis momentas vadinamas soties tašku. Jeigu pasiekus šį tašką, dantys balinami toliau - ima skaidytis baltymų ir anglies pagrindą turinčios molekulės dėl ko sparčiai pradeda irti emalis.

Dėl šios priežasties per dažnas dantų balinimas klinikoje ar namuose stiprios koncentracijos balinančiomis medžiagomis ar neaiškios sudėties individualiai įsigytomis balinančiomis medžiagomis gali būti žalojantis. Kenksmingas gali būti ir dantų balinimas esant tokioms kontraindikacijoms, kaip nudilęs emalis, pleištiniai dantų defektai ir kt., kurias gali įvertinti ir nustatyti tik gydytojas odontologas. Dantis ardo ir dantų balinimas namuose nesilaikant odontologo rekomendacijų ir balinančios medžiagos gamintojo instrukcijų.

Balinimas gydytojo odontologo kabinete

Dantų balinimui naudojamas lazeris - „LaserSmile“

Dantims balinti naudojamas įvairios koncentracijos vandenilio ar karbamido peroksidas. Jei balinant gydytojo odontologo kabinete balinanti medžiaga aktyvinama lazeriu (plačiau čia) ar specialiomis lempomis, tuomet naudojamas 30-36 proc. vandenilio peroksidas ar 35 proc. karbamido peroksidas. Lazerio ar lempų naudojimas labai pagreitina balinimo procedūrą. Šios koncentracijos balinančios medžiagos skirtos balinti dantims tik gydytojo ar burnos higienisto priežiūroje. Balinant dantis šios koncentracijos medžiagomis būtina apsaugoti dantenas, dėl ko burnos higienistas ar odontologas jas padengia specialia medžiaga. Balinimas kabinete yra saugus, nes gydytojas odontologas ar burnos higienistas prižiūri ir esant reikalui koreguoja pačią balinimo eigą. Naudojami šviesos šaltiniai greitina cheminį balinimo procesą, tačiau jų išskiriama šiluma gali neigiamai veikti danties pulpą. Todėl rekomenduotina rinktis dantų balinimą lazeriu. Šis metodas gali būti efektyvus siekiant pašalinti vidines dantų dėmes, nes lazerio veikiama balinanti medžiaga prasiskverbia pro emalį ir dentiną, o balinimo metu nėra išskiriama šiluma.

Balinimas namuose

Kapa - dantų balinimui namie

Šis balinimo metodas buvo atsitiktinai atrastas 1969 metais. JAV Arkanso valstijos ortodontas Forth Smith gydė burnos traumą ir pacientui liepė reguliariai nešioti ortodontinį dantis gaubiantį įtaisą, į kurį įdėjo antiseptinės želė, turinčios 10 proc. karbamido peroksido. Po kurio laiko pasimatė, kad paciento dantys tapo baltesni.

Kapa dantų balinimui namie

Pasirinkus dantų balinimą namuose, yra pagaminamos specialios kapos (celiulioidinė matrica), į kurią dedama balinanti medžiaga (10, 16, 22 proc. karbamido peroksidas), kurios koncentraciją parenka odontologas, įvertinęs klinikinę situaciją. 10 proc. koncentracijos karbamido peroksidas yra švelnesnis ir atitinka 3,6 proc. vandenilio peroksido koncentraciją. Dažniausiai medžiagos skirtos balinimui namuose savo sudėtyje turi sintetinių tirštinančių medžiagų - polimerų, kurios prailgina balinimo procesą mažindamos deguonies išsiskyrimą. Kapos su balinančia medžiaga gali būti nešiojamos dieną po 2-4 val. arba ant dantų uždedamos nakčiai. Įprastiniu atveju optimali kapos su balinančia medžiaga nešiojimo trukmė nuo 1 savaitės iki 6 savaičių arba iki tol, kol pacientas (klientas) patenkintas rezultatu.

Šis būdas patogus tuo, kad pats klientas gali kontroliuoti balinimo procesą – jei yra patenkintas balinimo rezultatu, gali nutraukti balinimo procedūrą, o atsiradus dantų jautrumui gali jį sulėtinti arba nutraukti. Tačiau balinant namuose yra rizika dantis perbalinti, taip pat įdėjus per daug balinančios medžiagos į kapą – nudeginti dantenų epitelį.

Balinimas juostelėmis

Tai bene patogiausia balinimo sistema labai plačiai praktikuojama JAV. Juostelių lankstumo dėka, gelis glaudžiai priglunda ant danties paviršiaus, ir efektyviai pašalina dėmes ne tik nuo danties paviršiaus, bet ir iš gilesnių sluoksnių.

Juostelėse balinamojo gelio yra tik tiek, kiek jo reikia efektyviam poveikiui. Kitose priemonėse dažnai naudoja didelius gelio kiekius, kurių perteklius gali dirginti minkštuosius burnos audinius.

Juostelėse esantis vandenilio peroksidas yra saugi, dantis balinanti medžiaga, kuri ant danties paviršiaus skyla i vandenį ir laisvąjį deguonį. Chemiškai aktyvus laisvasis deguonis toliau skaido pigmentuotas dideles organines jungtis (dėmes) į smulkesnes, bespalves chemines jungtis. Šis balinimo metodas yra saugus, greitas ir efektyvus.

Juostelės yra nepastebimos, todėl jas galima naudoti užsiimant įprastine veikla.

Nešiojant juosteles galima laisvai kalbėti, burnoje nesikaupia gausios seilės, panaudota juostelė yra tiesiog išmetama. Dantų balinimo juosteles paprastai rekomenduojama nešioti du kartus per dieną po 30 minučių. Po 7 dienų dantys tampa pastebimai baltesni.

Balinimas danties pieštukais

Dantis balinančiame pieštuke yra karbamido peroksido gelio. Efektyviai balina, labai paprastas naudoti. Dantis padengiamas geliu du kartus per dieną po 15-20 min., neskalaujama. 

Ar balinti dantis saugu?

Europos Sąjungoje dantų balinimas nėra laikomas įprastine kosmetine procedūra. Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato mokslinis komitetas 2005 m. kovo 15 d. pateikė nuomonę, kad be odontologo konsultacijos individualiai yra saugu naudoti tokius balinimo produktus, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,1 proc. vandenilio peroksido. Tai be recepto parduodamos balinančios juostelės, ne individualiai pritaikytos balinimo kapos, želė-pieštukai ir kitos plačiai prieinamos neprofesionalios dantų balinimo priemonės. Tuo tarpu dantų balinimo produktai, savo sudėtyje turinys nuo 0,1 iki 6 proc. vandenilio peroksido, turėtų būti naudojami tik pasikonsultavus su gydytoju odontologu ir jam pritarus. Komiteto nuomone, asmenims nerekomenduotina dantų balinti prieš pat ir iš karto po dantų plombavimo, esant gingivitui ar kitoms periodonto ligoms, esant burnoje nudilusioms, sudėvėtoms ar nekokybiškoms dantų restauracijoms, jeigu praeityje pacientas yra patyręs burnos audinių traumą ar yra priskirtinas burnos vėžio rizikos grupei (asmenys nuolat vartojantys alkoholį, tabaką).

Tuo tarpu JAV be recepto yra laisvai prieinamos balinančios medžiagos, kurių sudėtyje yra net iki 6 proc. vandenilio peroksido. Be to, JAV nuo 2001 m. yra labai populiarios individualiam naudojimui skirtos balinančios juostelės, kurių sudėtyje yra nuo 6 iki 14 proc. vandenilio peroksido ir dantų pastos bei burnos skalikliai, kurių sudėtyje yra naudojamas 1 proc. vandenilio peroksidas.

2007 m. gegužės mėn. rezoliucijoje Europos odontologų taryba akcentavo gydytojo odontologo konsultacijos svarbą prieš dantų balinimo procedūrą ir pažymėjo, kad yra labai svarbu, jog odontologas nustatytų dantų spalvos pokyčio priežastį, įvertintų dantų balinimo sėkmės galimybes, patikrintų, ar nėra dantų balinimo kontraindikacijų, ir individualiai patartų, kurį balinimo metodą geriausiai pasirinkti. Taryba rekomendavo papildomą gydytojo odontologo konsultaciją ir tuomet, jei balinimo proceso metu atsiranda dantų jautrumas ar pasireiškia kiti laikini dantų balinimo šalutiniai poveikiai.

Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato mokslinis komitetas 2006 m. po diskusijos su odontologijos ekspertais atkreipė dėmesį į tai, kad:

  • Dantų balinimas nerekomenduotinas asmenims iki 18 metų.
  • Prieš bet kokią dantų balinimo procedūrą yra privaloma odontologo konsultacija.
  • Dantų balinimo savidiagnostika (nusprendžiant pačiam) yra rizikinga.
  • Nerekomenduotina dantų balinti prieš ar iš karto po dantų plombavimo.
  • Nėra pakankamai patikimų ilgalaikių epidemiologinių studijų ir klinikinių tyrimų, kurie įvertintų dantų balinimo galimus neigiamus poveikius burnos ertmėje.

Galimi šalutiniai dantų balinimo poveikiai

Trumpalaikis dantų jautrumas

Dažniausiai šalutinis dantų balinimo poveikis, tiek balinant gydytojo kabinete, tiek ir kapomis namuose yra trumpalaikis dantų jautrumas. Dantų jautrumas pasireiškia balinimo pradžioje ir dažniausiai yra laikinas. Apibendrinant įvairius klinikinių tyrimų duomenis pastebėta, kad maždaug 65 proc. pacientų skundėsi atsiradusiu dantų jautrumu. Jautrumu besiskundžiančių asmenų skaičius priklausė nuo balinimo medžiagos koncentracijos, jos kontakto su balinamu dantimi ir nuo balinimo procedūros trukmės. Jautrumas dažniausiai praeidavo per 4 dienas, po balinimo. Klinikiniuose tyrimuose stebėtas ilgiausiai trukęs jautrumas - 39 dienos.

Siekiant išvengti jautrumo padidėjimo balinant dantis, į šiuolaikines balinimo medžiagas dedamos jautrumą mažinančios medžiagos, po procedūros klientams rekomenduojama naudoti jautrumą mažinančias priemones (dantų pastas, dantų žele, pvz.: Recaldent, Sensigel) ir fluorą, kuris taip pat pasižymi dantų jautrumą mažinančiu poveikiu.

Be to, balinant kapomis gali būti stebimas burnos gleivinės deginimo pojūtis gomuryje, gerklėje ar jos sudirginimas. Daugelio autorių nuomone gleivinės sudirginimas kyla daugiau dėl kapos, o ne dėl balinimo medžiagos poveikio. Klinikinių tyrimų duomenimis, balinant dantis kapomis 25 - 40 proc. klientų skundėsi burnos gleivinės dirginimu balinimo metu. Šie nepageidaujami poveikiai yra trumpalaikiai ir dažniausiai praeina iš karto nutraukus procedūrą arba po 3-4 dienų.

Poveikis emaliui

Kai kurie klinikiniai tyrimai atskleidė nežymų dantų balinimo poveikį emaliui - negilių įdubimų susiformavimą ar padidėjusį jo poringumą; emalio pašiurkštinimą balinant 35 proc. karbamido peroksidu; emalio demineralizaciją - kalcio ir fosforo jonų netekimą. Tačiau kliniškai ilgalaikis neigiamas poveikis danties struktūrai nėra įrodytas. Dauguma klinikinių studijų patvirtina nuomonę, kad minėti emalio pokyčiai normalizuojasi dėl vėliau naudojamų profilaktikos priemonių ar natūraliai vykstančio dantų remineralizacijos proceso. Ne kartą buvo patvirtinta, kad pašalinis balinimo poveikis emaliui atstatomas aplikuojant fluoro turinčias medžiagas, dėl ko emalio paviršius remineralizuojasi ir sukietėja.

Kai kurie autoriai dantų balinimo pašalinį poveikį emaliui prilygina tokių gėrimų kaip "Coca-cola", "Pepsi" ar vaisių sulčių poveikiui, nes vartojant tokius gėrimus taip pat vyksta danties emalio demineralizacija. JAV buvo atliktas bandymas, kurio metu išrautas dantis buvo patalpintas į “Coca-Cola” ir į 38% balinimo sistemą savaitei. Tyrimas parodė, kad emaliui labiau pakenkė“Coca-Cola”!

Todėl profesionaliai balinant dantis gydytojo kabinete po balinimo procedūros visuomet yra dedamos fluoro aplikacijos, be to klientui rekomenduojamos remineralizaciją skatinančios individualios dantų priežiūros priemonės.

Poveikis restauracijoms

Nors balinant dantis neišbąla plombos ir restauracinės dantų medžiagos, balinant dantis jos yra veikiamos ir todėl buvo atliekami dantų balinimo poveikio restauracinėms medžiagoms tyrimai.

Pastebėta, kad amalgamos paviršius šiek tiek sureaguoja su balinančia medžiaga, tačiau dėl to, kad amalgama yra labai mikroatspari ir patvari, tai tie paviršiaus pokyčiai klinikinės reikšmės neturi. Veikiant balinamajai medžiagai iš amalgamos gali išsiskirti nedidelis kiekis gyvsidabrio ir nors šis kiekis nėra kenksmingas, klinikinių tyrimų autoriai rekomenduoja atsisakyti dantų balinimo procedūrų tiems asmenims, kurių dantyse yra daug amalgamos plombų. Kadangi paprastai balinami taip vadinamieji „šypsenos" dantys (viršutinio ir apatinio žandikaulio kapliai ir prieškrūminiai dantys), o amalgamos restauracijos dėl savo patvarumo dažniausiai naudojamos krūminiams dantims atstatyti, tai tam tikrais klinikiniais atvejais galima balinti dantis ir esant burnoje amalgaminių restauracijų. Be to, tokiu atveju rekomenduotinas ofisinis (t.y. gydytojo-odontologo kabinete) balinimas, nes balinimo medžiagą galima kruopščiau paskirstyti ant reikiamų danties paviršių, nei balinant kapomis namie.

Atlikti tyrimai pagrindžia išvadą, kad balinimas vandenilio peroksidu neturi poveikio restauracinėms medžiagoms, nors kompozitai arba kitaip plombos ir gali šiek tiek pašviesėti balinimo metu. Tačiau šie pokyčiai yra nežymūs ir gali būti užfiksuoti tik kolorimetru - spalvos intensyvumo matuokliu. Todėl nerekomenduotina balinti dantų tiems asmenims, kurių „šypsenos“ dantų grupėje esantys dantys yra matomose vietose plombuoti, nes pastarieji tiesiog neišbąla. Kita vertus ir šioje situacijoje asmeniui pageidaujančiam atbalinti dantis, gydytojas gali rekomenduoti sprendimą - praėjus po balinimo 1-2 savaitėms pakeisti plombas, jų spalvą priderinant prie atbalusių dantų.

Poveikis pulpai

Kadangi vandenilio peroksidas balinant tiek namuose, tiek odontologinėje klinikoje vis tiek patenka į pulpą - purų jungiamąjį audinį, užpildantį danties ertmę, pastaruoju metu yra atliekami balinančios medžiagos poveikio danties pulpai klinikiniai tyrimai. Tyrimų metu stebėtas nedidelis uždegiminis sudirginimas paviršiniuose pulpos sluoksniuose, esančiuose greta dentino-pulpos jungties. Tačiau panašus poveikis pulpai stebimas ir dėl dantų skausmo, kuris patiriamas esant dantų jautrumui. Šiuo metu nėra ilgalaikių klinikinių balinimo procedūrų poveikio dantų pulpai tyrimų rezultatų, todėl patofiziologinis poveikis burnos ir pulpos audiniams, yra toliau tiriamas.

Didesnė rizika pažeisti danties pulpą yra tiems asmenims, kurių dentinas yra apsinuoginęs dėl dantenų recesijos (atsitraukimo nuo danties), emalio abrazijos (nusibrūžinimo), pralaidžių (nekokybiškų ar nusidėvėjusių) restauracijų. Esant šioms situacijoms dantų balinimas gali būti nerekomenduotinas.

Tačiau daugeliu atvejų teisingai įvertinus dantų formą, spalvą, visą burnos situaciją galima daug ką pagerinti, pagražinti. Tai gali tapti nuostabiu posūkiu asmeniniame gyvenime.






Estetinės odontologijos centras VivaDens

Didlaukio g. 51-70   |   LT-08303 Vilnius   |   registracija tel. 8-5-2627990, 8-5-2675404   |   el. p.: info@vivadens.eu   |   vadyba tel. 8-5-2328004

© IĮ Estetinės odontologijos centras "VivaDens", 2000-2016

Naujienos


Dėkojame visiems VivaDens klientams, maloniai leidusiems įdėti savo veido, dantų ir šypsenos nuotraukas į mūsų internetinį puslapį. Tai labai palengvina ir pagreitina klientų matymą ir apsisprendimą. Kurkime ir dalinkimės kartu. Nuoširdžiai ačiū.